Ar nauja gyvybės rūšis tikrai yra tokia svetima?

Primary tabs

Idėja, jog mes galime atrasti naują gyvybės formą, ištisus dešimtmečius jaudino astronomus ir astrobiologus ir, žinoma, didžiąją visuomenės dalį. Todėl vis sunkiau tikėti tuo, jog mes esame vienintelis sėkmingos gyvybės formos egzistavimo įrodymas visoje visatoje, nes yra atrandama vis daugiau gyvybei tinkančių planetų, ir sužinoma apie gebėjimą gyvybei egzistuoti ypatingai ekstremaliomis sąlygomis. Gegužės 8 dieną internete buvo paviešinta esė apie tai kas yra gyvybė ir kokia yra tikimybė atrasti naujų gyvybės formų.

Kalifornijos, La Jolos miesto, „Skripso tyrimų instituto“, profesorius Geraldas Joisas (Gerald Joyce), savo veikale aptaria pagrindinius reikalavimus gyvybės formoms egzistuoti. Jis teigia, kad gyvybė pati atsinaujina, perduoda paveldimąją informaciją savo palikuonims ir taip atlieka „Darviniškąją“ evoliuciją, kuri remiasi natūraliąja atranka. Paveldimąją informaciją jis vadina – „Bitais“, kurie susideda iš mums žinomų 4 DNR bazių. Nors „Darviniškos“ evoliucijos dėka šie bitai virsta naujomis jų kombinacijomis, tai neapibūdina gyvybes kaip naujos ar nežemiškos. Iš tikrųjų, iki šiol nėra atrasta jokia nauja gyvybės forma nei ekstremalių sąlygų aplinkose mūsų Žemėje, nei kitose planetose, kuriose yra naujų bitų.

Kaip gali atsirasti nauja gyvybės forma? Joisas aiškina, jog nauja gyvybės forma gali atsirasti tiesiogiai chemijos dėka, arba iš jau egzistuojančių biologinių formų. Gyvybė gali automatiškai sukurti naujų bitu generavimo sistemą ir taip evoliucionuoti. Lygiai taip pat, gyvybė atsirado ir žemėje, nes iš „pirminio cheminių medžiagų sultinio“, esančio vandeningoje aplinkoje susiformavo save kopijuojančios molekulės, kurios mutavo ir taip evoliucionavo iki sudėtingesnių organizmų. Gyvybės forma, kuri atsiranda tiesiai iš „niekur“ – be bitų, gali būti vadinama „nauja“, o ta kuri kyla iš biologinių ląstelių turėtų nueiti ilgą kelią kol galėtų būti vadinama nauja.

Skirtumai tarp cheminės ir biologinės kilmės ir sukelia sunkumus nustatant ar gyvybės forma yra atsiradusi iš jau esančios gyvybės ar visiškai nepriklausomai. Dėl to jog mes žinome vienintelę gyvybės formą – mus pačius - mes negalime prasmingai numatyti kokia yra tikimybė gyvybei atsirasti mūsų planetoje ar kur kitur.

„Manau, kad žmogus yra vienišas ir tolimas kitoms gyvybės formoms visatoje, verčiau toms kurios yra protingas ir palankios mums“,- sako Joisas. Mes privalome surasti alternatyvią gyvybę arba ją sukurti laboratorijoje. Kada nors, ją, tolimoje planetoje, gali surasti zondas „Kolumbas“, arba mano nuomone, kas yra labiau tikėtina, ji bus sukurta prie laboratorijos stalo.

Facebook komentarai: