Gyvatė judriu liežuviu moja orą į save. Ji taip daro ne dėl to, kad grasina ar vėdinasi, o tam, kad geriau užuostų grobį. Nosį gyvatei atstoja vadinamas Jakobsono organas, esantis gomurio priekio įdubime. Ten yra vadinamojo uoslės epitelio, labai jautraus cheminėms medžiagoms. Todėl gyvatė mosuodama liežuviu link jo gena kvapiąsias aplinkos molekules. Ne tokį jautrų Jakobsono organą turi ir kai kurie varliagyviai, driežai bei žinduoliai.
Kodėl gyvatės nuolat kaišioja liežuvius
Grįžti atgal
Kodėl gyvatės nuolat kaišioja liežuvius
Gyvatė judriu liežuviu moja orą į save. Ji taip daro ne dėl to, kad grasina ar vėdinasi, o tam, kad geriau užuostų grobį. Nosį gyvatei atstoja vadinamas Jakobsono organas, esantis gomurio priekio įdubime. Ten yra vadinamojo uoslės epitelio, labai jautraus cheminėms medžiagoms. Todėl gyvatė mosuodama liežuviu link jo gena kvapiąsias aplinkos molekules. Ne tokį jautrų Jakobsono organą turi ir kai kurie varliagyviai, driežai bei žinduoliai.
Reklama
Gyvatė judriu liežuviu moja orą į save. Ji taip daro ne dėl to, kad grasina ar vėdinasi, o tam, kad geriau užuostų grobį. Nosį gyvatei atstoja vadinamas Jakobsono organas, esantis gomurio priekio įdubime. Ten yra vadinamojo uoslės epitelio, labai jautraus cheminėms medžiagoms. Todėl gyvatė mosuodama liežuviu link jo gena kvapiąsias aplinkos molekules. Ne tokį jautrų Jakobsono organą turi ir kai kurie varliagyviai, driežai bei žinduoliai.