Karštos pažintysŠaltiniai: balsas.lt , technologijos.lt , delfi.lt
Šiaurės Karolinos universiteto tyrėjai teigia, jog miškų šalutinių produktų ir vėžiagyvių kiautų mišinys gali būti raktas šalinant radioaktyvias medžiagas iš geriamojo vandens.
„Kaip šiuo metu matome Japonijoje, viena didžiausių rizikų sveikatai yra, dėl branduolinės nelaimės, radioaktyvus jodas, ištirpęs geriamajame vandenyje. Kadangi radioaktyvus jodas chemiškai identiškas neradioaktyviam jodui, žmogaus kūnas jo negali atskirti, o tai leidžia jam kauptis skydliaukėje ir vėliau tai perauga į vėžį", sako Dr. Joel Pawlak, miškų biomedžiagų profesorius. Medžiaga, kurią atradome, sujungia vandenyje esantį jodidą ir jį įkalina, tad vėliau jis gali būti saugiai pašalintas be jokios rizikos žmogui ar gamtai.“
Nauja medžiaga – tai miško šalutinio produkto - hemiceliuliozės – ir chitino, t.y. į miltelius sutrintų vėžiagyvių kiautų, mišinys. Ši nauja medžiaga ne tik sugeria vandenį, bet gali ir iš jo išskirti teršalus, tokius kaip radioaktyvus jodidas. Pawlak su kitais tyrėjais atrado, jog medžiaga turi savybę atskirti sunkiuosius metalus, tokius kaip arsenas (nuodai), arba gali išskirti druską iš jūros vandens, kad jis būtų tinkamas gerti. „Katastrofiškose situacijose, turint mažai energijos šaltinių, sunku gėlinti vandenį, kartais to padaryti net neįmanoma. Tokiomis situacijomis, šios naujos putos galėtų būti atgabenamos ir taip būtų išvalomas vanduo be jokių elektros prietaisų“ teigia Pawlak. „Ši medžiaga galėtų visiškai pakeisti būdus, kurie dabar naudojami pasaulio geriamajam vandeniui tiekti“.
Putos, kurios aptrauktos medžio plaušais, naudojamos kaip kempinės, panardintos į vandenį. Mažesnio masto reiškiniams, putos galėtų būti panaudotos panašiai kaip arbatos maišelis. Didelio masto reiškiniams, vanduo galėtų būti perpilamas per putas, kaip filtrą.
