Karštos pažintysŠaltiniai: balsas.lt , technologijos.lt , delfi.lt
Tinkamų gyvybei, į Žemę panašių planetų paieška, kaip įprasta sutelkta į aktyvias žvaigždes, kuriose vis dar vyksta branduolinio kuro degimas. Tačiau neseniai išleistame Eriko Agol‘o iš Vašingtono universiteto pranešime, idėja plėsti paieškas aplink baltąsias nykštukines žvaigždes suteikia daug vilčių.
Baltoji nykštukė yra dydžiu panašiu su lyg Žeme ir yra tikima, kad tai paskutinis žvaigždės evoliucijos etapas. Joje nebevyksta jokie branduoliniai procesai ir iš esmės tai tik švytintis branduolys. Ne taip, kaip mūsų saulėje, baltosiose nykštukėse nebevyksta reakcijos, jos jau vėsimo stadijoje. Nors jos ir vėsta, bet jų paviršiaus temperatūra išlieka apie 5000 kelvinų.
Pasak Agol‘o, vidutinės baltosios nykštukės paviršiaus temperatūra galėtų palaikyti gyvybe tam tikru atstumu nutolusiose planetose ne arčiau, kaip 0,01 AU. Agol‘as sukūrė schemą, kurioje parodyta baltosios nykštukės gyvybei tinkamos zonos ribos, jis vėlgi apibūdina gyvenimui tinkamą zoną priklausomai nuo orbitos atstumo minimaliai trukmei. Minimali trukmė galėtų viršyti 3 milijardus metų.
Problema su kuria susidurtų šios gyvybei tinkančios planetos yra amžina diena vienoje jos pusėje ir amžina naktis kitoje, kaip ir mūsų mėnulyje. Trumpa orbita ir galima fiksuoti potvyniai yra viso to priežastis.
Apie 5 procentai visų žvaigždžių yra baltosios nykštukės, apie 15‘000 baltųjų nykštukių yra 300 šviesmečių atstumu nuo žemės. Agolas siūlo, kad aplink baltąsias nykštukes skriejančias planetas būtų galima surasti naudojant antžeminius teleskopus. Jis taip pat mano, kad šiuo metu Čilėje statomas Didysis Sinoptinių Stebėjimų Teleskopas (LSST) suteiktų dar didesnes galimybes gyvybei tinkančių, aplink baltąsias nykštukes skriejančių, planetų paieškose.
