Dvi žvaigždės iš naujo atgims vienoje

„Baltosiomis nykštukėmis“ yra vadinamos Žemės planetos dydžio žvaigždės, savo konsistencija prilygstančios Saulei. Visai neseniai astronomai sujudo dangaus skliaute išvydę keletą „baltųjų nykštukių“, besisukinėjančių viena apie kitą lygiai kas 39 minutes. Atrastoji dangaus kūnų pora yra unikali dėl savo trumpiausio ir iki šiol dar neregėto sukimosi periodo. Negana to, per ateinančius kelis milijonus metų šios žvaigždės susidurs ir sudarys vieną jungtinį kūną.

„Ši „baltųjų nykštukių“ pora jau nugyveno savo pilnavertį gyvenimą. Po susijungimo, jos iš esmės atgims ir mėgausis antruoju egzistavimu“ – taip kalba „Harvard-Smithsonian“ centro astrofizikų katedros astronomas Mukremin Kilič, vienas iš pirmųjų pastebėjęs ir paviešinęs dviejų Žemės dydžio žvaigždžių judėjimą.

Iš beveik 100 bilijonų „paukščių tako“ žvaigždžių, yra žinomas tik nedidelis būrys galinčių susilieti „baltųjų nykštukių“. Daugiausia tokių buvo atrasta dėka profesoriaus Kiličiaus ir jo kolegų įtempto darbo. Ši naujausioji jų atrasta dangaus kūnų pora bus pirmoji iš viso būrio, atgimsianti naujai.

Neseniai pastebėta dvinarė žvaigždė (pažymėta SDSS J010657.39 – 100003.3) yra nutolusi maždaug 7800 šviesmečių atstumu nuo Žemės bei priskiriama „Banginio“ žvaigždynui. Ją sudaro dvi „baltosios nykštukės“: viena - puikiai matoma - ir antroji, besislepianti už jos, pastebėta tik dėl aplink esančių kūnų judėjimo. Matomasis degeneruotų dujų kamuolys sudaro apie 17 procentų Saulės svorio, o esantis už jo – 60 procentų. Astronomai spėja, jog abi žvaigždės yra sudarytos iš helio.

Vieną nuo kito šiuos du dangaus kūnus skiria apie 225 tūkstančių kilometrų atstumas – mažesnis už nuotolį tarp Žemės ir Mėnulio. Jų sukimosi greitis siekia 434 km/s (1,5 mln. km/h), leisdamas įveikti savąją orbitą neregėtai greitai – vos per 39 minutes.

„Baltųjų nykštukių“ likimas jau yra aiškus ir žinomas – dėl itin mažo žvaigždes skiriančio atstumo judant keturių matmenų visatoje susidarančios gravitacinės bangos dar labiau priartins jas viena prie kitos, taip priversdamos per artimiausius 37 mln. metų kūnus susikirtimo metu susijungti.

Kuomet „nykštukės“ susikerta, gali grėsti net ir supernovos sprogimas. Tačiau tam reikia, jog reakcijos metu susidaręs naujasis kūnas svertų 40 procentų daugiau nei Saulė. Šiai Kiličiaus naujausiai atrastai žvaigždžių porai susidūrus dėl per mažų svorių sprogimas neįvyks, vietoje to, „baltukės“ atgims antrajai egzistencijai. Susikirtimo metu susidaręs objektas „gaudys“ helio dujas ir švies lyg eilinė žvaigždė.

Dvinaris dangaus kūnas buvo atrastas dėka astrologinių tyrinėjimų MMT Observatorijoje Arizonoje, „Hopkinso“ kalnuose. Šie tyrimai atskleidė dar tuziną nežinomų ir naujų „baltųjų nykštukių“ porų. Maždaug pusė iš jų yra susijungiančios ir gali netolimoje ateityje sudaryti supernovos sprogimą.