Tavo vardas gražesnis už saulę
ir už tūkstančius aukso žvaigždžių
Tavo vardas man vienas pasaulyje,
Kurį aš taip širdy branginu…
Gal kada paimsi ir nebepažinsi
Kas gi per mergiotė žvelgia į tave?
Lyg matytas veidas praeity išnykęs
Parašytas vardas ir data!
Geri draugai ? didžiausias turtas
O jų draugystė amžinai gyva.
Pasauly žmones daug ką pamiršta,
bet draugas draugo - niekada!
Būna, kad randi akmenėlį prie jūros, ir kažkodėl jis tau pasiutusiai mielas…
Arba rudeninis medžio lapas - toks paprastas ir toks gražus…
Arba mėgstama daina: dainuoji ir nenusibosta net po 1000-tojo karto…
Taip ir tu kaip tas akmenėlis pasiutusiai miela, paprasta kaip rudeninis lapas ir neatsibostanti kaip mėgstama daina…
Nori draugą tu turėt,
Neišduot ir patikėt,
Draugas tai Tau ne žaisliukas,
Tai šuniukas ar kačiukas.
Myliu aš draugus labai,
Nes geriausi jie tikrai!
Būna, kad nori pasikalbųti, bet nieko nėra šalia..
Tada tenka kalbėtis tik su pačiu savimi..
Būna, kad liūdi, bet ir vėl nėra kas Tave paguodžia,
O paguosti save gana sunku..
Visko būna, bet visko ir reikia..
Kartais pagalvoji kiek mažai reikia,
Kad iš Tavo veido nedingtų šypsena..
Reikia, kad tik kas nors būtų šalia..
Jei manai, kad taip myliu,
Gali manyt, kad nekenčiu.
Jei manai, kad nekenčiu,
Reiškia nesupranti ką jaučiu..
Tu klausi manęs, kodėl liūdna.
Žiūriu, kur gesta vakarai-
Taip gesta vasaros diena,
Taip gesta viltys ir sapnai.
Taip gesta.. Meilė ir Kačia..
Tik neužges man niekados
Širdis ir žemėmis užkasta,
Dėl tavęs ji plakti nesustos..
Kur beeičiau - sutinku Tave,
Tačiau toks tolimas dabar esi..
Ką bedaryčiau - sutinku Tave,
O Tava širdis nuo manosios taip toli..
Kur beeičiau - sutinku Tave,
Kaskart širdis suvirpa vis stipriau,
Drebėti rankos ima dar labiau..
Ir vos pažvelgus į tavas akis,
Man tarsi kojos linksta..
Galvoju, ką gi šįkart jos man pasakys?
Žiūriu aš į tave ir visos mintys tarsi dingsta..
Kas bloga tarsi rūkas išsisklaido,
Jau vos pažvelgus į tave,
Tačiau staiga visas svajas išbaido
Mintis, kad tu jau su kita..
Aš visai tavęs nepažįstu..
Ir atleisk, kad aš tau rašau,
Aš tik norėčiau užmegzti draugystę,
Ir atsakymą gauti.. Prašau..
Žvaigždės yra tam, kad jas suskaičiuotum,
Kad naktį į jas žiūrėdama svajotum.
Tam, kad suprastum kokia mažytė esi,
Tam, kad pajaustum dėl ko gyveni.
Dar žvaigždės tam, kad jas kam nors padovanotum,
Kad vienai krentant norą sugalvotum,
Kad pasiklydus kelią rastum,
Kai liūdna, kad gyvenimą suprastum.
Nebegaliu rašyt, nes mintys miega naktyje.
Nebegaliu tylėt, nes tavo žvilgsnis žudo vėl mane.
Nebegaliu sustot, nes tu verti vėl eit pirmyn.
Nebegaliu nukrist, nes tu tempi mane aukštyn.
Nenoriu verkt, nes ašaros paskendo širdyje.
Nenoriu rėkt, nes tu nutyldisi mane.
Nenoriu nenorėt aš besišypsančios tavęs.
Nenoriu, kad tu verktum dėl manęs.
Galiu palaukt akimirką, o gal daugiau.
Galiu tylėt, jei tau nuo to geriau.
Galiu galėt ko negalėjau niekada.
Galiu pakeist save, jei keisiesi drauge.
Ir viskas vėl kartosis iš pradžios.
Ir viskas be laimingos pabaigos.
Ir viskas kaip ir prieš akimirkas kelias.
Ir viskas vėl priklauso nuo tavęs.
Būna, kad nori pasikalbųti, bet nieko nėra šalia..
Tada tenka kalbėtis tik su pačiu savimi..
Būna, kad liūdi, bet ir vėl nėra kas Tave paguodžia,
O paguosti save gana sunku..
Visko būna, bet visko ir reikia..
Kartais pagalvoji kiek mažai reikia,
Kad iš Tavo veido nedingtų šypsena..
Reikia, kad tik kas nors būtų šalia..
Jei manai, kad taip myliu,
Gali manyt, kad nekenčiu.
Jei manai, kad nekenčiu,
Reiškia nesupranti ką jaučiu..
Ar kada nors turėjai daugiau už meilę..? Už šilumą..? Už draugystę, už kito šypseną..?
Ar pagalvojai, ką darytum, jei tai prarastum..?
Vertink, tai ką turi, nes sunku pasakyti koks brangus žmogus, kai jo jau nėra..
Pakelk galvą.. Ištiesk rankas į kito širdį.. Mylėk karščiau už ugnį.. Tikėk labiau, nei dabar..
Tu žinai kekvieną mano nusikaltimą..
Tu girdi kekvieną mano ašaros dūžimą..
Tu jauti kekvieną skausmą širdyje,
Ir kenti blogą nuotaiką..
Tik tu gyvenime mane supranti ir man padeda..
Padedi džiaugtis laime, kovoti už meilę
Ir verkti netekus..
Ačiū, kad esi, nes esi Tikras Draugas.
Draugas - tai angelas, kuris eidamas prie Tavęs, įžengia į širdį, palieka ten pėdsaką, kuris neišnyksta niekada.. Pėdsakas, kuris nemato skausmo, tik gražias akimirkas.. ir tik jomis gyvena širdyje, džiugu, kad tas pėdsakas yra Tavo.
Mes tokie maži, o norime būti daugiau, negu galime.. stengemės, būti gerais, o to gerumo niekas neįvertina.. mylim, bet nesam mylimi.. suprantam, bet nesam suprasti.. kenčiam, nors niekas to nenori.. bet mylim, pasitikim ir žinom, kad kažkur šalia yra žmogus, kuriam reikia tų mažų žmogeliukų, kad jie nekentėtų ir nedarytų to ką daro, kad suprastų ir būtų suprasti.. kad visada būtų širdyje ir netrūktų jiems nei meilės, nei laimės. Tai vadinama Draugais.
Prarasti pasitikėjimą, nėra taip skaudu kaip Draugą.
Ryte šviesa ateina, o naktį išeina.
Tik Draugas atėjęs pasilieka.
Viskas įmanoma, bet pamiršti Draugą ne.
Draugas, kaip saulė - šviečia bei šildo.
Draugas yra vienas iš pasaulio stebūklų. Draugas - tai Tu.
Pažadink mane, net giliam sapne,
Apkabink mane, pabudęs ryte..
Pasidalink jausmais, vėsiais vakarais,
Būk šalia, su sava svaja.
Kai matau Tave - tu mano saulė danguje,
Tik prieik prie manęs - nepaliksiu Tavęs.
Mano angelas Tu, be kurio nebegaliu,
Būsiu Tavo žvaigžde, šviesiu Tau danguje.
Įsivaizduok saulę, be šviesos.. man tai Tavo veidas be šypsenos..
Įsivaizduok mėnėsį lietaus.. tai Tavo ašara mano delnuos..
Įsivaizduok dangų, be žvaigždžių.. tai Tavo liūdesio pilni jausmai..
Įsivaizduok, mane, be Tavęs.. ir šalia niūrų pasaulį.
Gerai, kad Tu tą niūrumą blaškai..
Visi tavęs klauso kai tu kalbi, bet tik draugai tave girdi. Geriausi draugai tave girdi net jei tu nekalbi. Neliūdėk, nes niekad nežinai kas gali įsimylėti tavo šypseną. Užtenka minutės, kad žmogaus nekęstum. Užtenka valandos, kad žmogų pamėgtum. Užtenka dienos, kad žmogų įsimylėtum. Prireikia viso gyvenimo, kad žmogų pamirštum. Pasitikėjimas nutiesia kelią atvirumui. Draugai gali pasitikėti vieni kitais, todėl juos saugok ir brangink.
Pažadinus, tai kas buvo užmigdyta..
Pažvelgus, kai vėl viskas nušvinta..
Pagalvoji, ar yra pasaulyje geresnis draugas už Tave..
Nusijuoki, supratęs, kad tokio kaip Tu tikrai nėra..
Nes tiek daug nuostabumo būna retame kūne.
Galiu tau padovanoti, elementarų reikalingą daiktą,
Bet jis sulūš ir jį tu išmesi..
Galiu dovanoti pakabuką, turintį savo reiksmę, bet jį pamesi..
Galiu dovanoti bučinį, bet tu jį pamirši..
Dovanočiau atviruką, bet jis dinks namuose..
Žinau, galiu dovanoti tūkstanti banaliu žodžių, ir kartoti, kad tave myliu..
Tiesa ta - neturiu išskirtinės dovanos tau..
Bet jau žinau..
Padovanosiu tau save, savo gyvenimą, ir širdį..
Žinau aš nesulūšiu, tu neišmesi manęs,
Žinau nepamirši, nes visada būsiu šalia..
Padovanosiu tūkstančius bučinių..
Nes būsiu tavo gyvenimas..
Kas naktį ir kas rytą
Mudu glausimės šalia viens kito..
Neapsakomos dienos, tas juokas, tos ašaros, dainos, riksmas, tos tokios pačios mintys, planai, išdavystės, susitaikymai, apgalvojimai.. ir dar daug kitų.. tai yra nepakartojama..
Žinai, esi labai man brangi, daug laiko praleista su tavimi. Myliu tave, gerbiu tave, saugau tave..
(Žinai, aš visada palaikysiu tave, kad ir kas bebūtų, nes tam ir reikalingi draugai)
Užmiršti galima tik sapnus,
O gyvenmo - niekada..
Užmiršti galima tik jūrą,
O tikro draugo niekada..
Aš nežinau, kodėl mintis vis suka link tavęs,
Kodėl norėčiau prisiglausti prie peties.
Ir nežinau, kodėl gyvenimas pasuko šiuo keliu,
Bet aš laiminga, nes žinau, jog gyvenu.
Gyvenimas be draugo,
Kaip sodas be gėlių!
Laukiu kol susitiksim, nes tik tavo šypsena man pati mieliausia,
Laukiu kol apkabinsi, nes tik ta šiluma, kurią skleidi man, pati šilčiausia,
Laukiu kol pasikalbėsim, nes tavo pasakyti žodžiai man patys prasmingiausi,
Ir kasdieną tas laukimas vis stiprėja, galbūt todėl, kad mano meilė tau didėja,
Ir nežinau ką tu su manim darai, bet man begalo gera,
Tik žinau, kad niekad nebebūsiu tokia kokia buvau, nes dabar aš pajutau ką reiškia turėti TIKRĄ DRAUGĄ, mylėti ir būti mylimai, rūpintis ir būti rūpimai..
Myliu tave, kaip draugas draugą myli, branginu kaip mama brangina vaiką, saugau kaip gėlė saugo žiedą.
Saulelė leisis,
Mėnulis kils.
Mūsų draugystė
Niekad neišdils.
Pro žalius tankius miškus
Spindi mėlynas dangus.
Pažiūrėki tu į jį,
Ir prisimink mane širdy..
Tik kelios žinutės ir Tu mane patraukei link savęs..
Nebuvom susitikę, bet savyje turi dalelę draugystės, kuri man yra reikalinga..
Reikalingas esi Tu, todėl nepasitrauk iš mano gyvenimo..
Leisk jausti Tave, nors esi ir toli..
Yra kažkas gražesnis už grožį,
Kažkas tyriausias iš visų jausmų.
Kažkas brangesnis už gyvenimo svajonę.
Tai atminimas, paliktas draug.
Norėčiau sugrąžinti, ką praradom,
Tada pradėti viską iš pradžių.
Statyti mūs gyvenimus iš naujo
Ir pasakyti viską ką jaučiau,
Norėčiau trintuku žaizdas ištrinti,
Kurių Tau tiek daug padariau,
Ir meilę Tau padovanoti,
Kurią savy ilgai ilgai laikiau..
Norėčiau blogį sunaikinti
Ir nesutikti jo daugiau,
Norėčiau viską atgaivinti,
Ką aš su tuo blogiu sunaikinau..
Nors norai gražūs,
Nieko nepakeisiu..
Ką padariau, tas padaryta jau..
Gal kada nors man bus atleista,
Bet taip, kaip buvo, nebebus daugiau..
Kad laiminga būtum, daug nereikia.
Tik žiedais, žiedais žibuoklių pasidžiaugti.
Tik kažką į kelią išlydėti.
Tik kažkam gerumo po kruopelį išdalinti.
Kad laiminga būtum daug nereikia,
Kad tik būtų ką vardu pašaukt.
Vienatvė ieško kelionės draugo, neklausdama kas jis. Kas to nesupranta, tas niekada nebuvo vienišas, o tik vienas. Bet vienatvė yra pats nuostabiausias jausmas. Vienintelis jos trūkumas yra tai, kad nėra su kuo tuo jausmu pasidalinti..
Jei pasiekčiau aš tave laikyčiau tave užrakintą savo širdyje.
Jie pasiekčiau aš tave niekada nepalikčiau tavęs vienumoje.
Jei pasiekčiau aš tave visada būčiau drauge.
Aš žinojau, kad tave myliu dar mums prieš susipažįstant.. Aš žinojau, kad aš tave pamilsiu prieš tai, kai tu man pažvelgsi į akis. Tu buvai mano svajonė, kuri tapo realybe. Aš žinau, kad tau kyla klausimų ir tai atrodo kvaila, bet tai tiesa.
Gera žinoti, kad kažkur pasaulyje yra artimas širdžiai žmogus. Gera žinoti, kad jis niekada nenuvils ir neįskaudins. Gera žinoti, kad jis visada padės ir išklausys. Nesvarbu kiek toli jis yra, svarbu, kad jis yra. Svarbu, kad žinau kas jis. Svarbu, kad tu žinotum, jog toks esi. Mylimas draugas ir širdžiai artimas žmogus.
Kiekvienas į savo gyvenimo bagažą prisikrauna daiktų… telefoną, kompą, CD, ..ir daug daug visokio šlamšto.. Gal žmogau, sustok ir įsimesk Draugiškumą - manai tai kvaila, kaip gali įsimesti į bagažą jausmą.. vat taip įmanoma, tereikia tik labai norėti, ..Nepamiršk meilės - gyvenime be jos daugiau nieko gero neturi.. Ašarų - sakytum tik silpni verkia.. pagalvok žmogau, ar verkiama tik tada kai liūdna, o liūdima tik tada kai verkiama, tai visiškai ne taip.. Viskas šiam pasauly reikalinga, tik tu pasiimk..
Kai reikia draugiško peties,
O jo nėra,
Kai nekenti savęs paties,
Aplink tik tuštuma..
Kai ieškai viduje vilties..
Palietęs jis mane ranka.. nueis?
Bet kas gi jis yra išties?
Paklausti niekaip nedrįstu..
O gal gi ne?
Gal jis tada išnyksta minioje?
Nespėjus man akių pakelt, pavirsta ašara?
Gal angelo, o gal tiktai žmogaus ranka?
Gal jis yra viltis mana?
Nebežinau..
Tik laukiu.
Kol palies šilta ranka mane..
Pavogs tą skausmą ir suspaus delne..
Kol vieną dieną skausmas nebegrįš,
Vidaus pasaulis nebebus tik pilkuma,
Kol vėl širdis gyventi pasiryš..
Geri draugai - didžiausias turtas
Ir jų draugystė - visada tyra,
Žmogus gyvenime daug ką pamiršta,
Bet draugas draugo - niekada.
Ar matei kaip skleidžiasi gėlė? Aš ne.
Ar matei kaip auga medis? Aš ne.
Ar matei pirmą ar paskutini lietaus lašą? Aš ne.
Ar matei gestančią žvaigždę? Aš ne.
Ar matei krentantį į jūrą negyvą paukštį? Aš ne.
Ar matei kaip nustoja plakti širdis? Aš ne.
Ar matei kaip į žmogaus širdį įsmeigiamas peilis. Aš ne.
Ar matei kaip žmogus verkia viduje? Aš ne.
Atrodo, nemaciau nieko,.. bet ar matei angelą žemėje?
Aš mačiau.. TAVE
Ar žinai kas yra svajonė? Ne?
Netikiu.. Juk be svajonių gyvenimas be prasmės..
Ar žinai koks mielas yra sapnas? Ne?
Netikiu.. Juk be sapnų miegelis nebūtu toks saldus..
Ar žinai kodėl tu man reikalingas? Ne?
Netikiu.. Juk tu mano draugas, o be draugų,
Gyvenimas, Svajonės ir Sapnai neegzistuotų..
Niekada neleisk prisiliesti prie savo širdies purvinom rankom..
Būk verta tikro gyvenimo..
Šypsokis tik tiems, kurie verti tavo šypsnio..
Gyvenk taip, kad žmogus prie tavęs jaustųsi pilnavertis..
Niekada neliūdėk - nes gyvenimas per trumpas..
Ir galiausiai - tylėk, kai dūžta gražiausios svajonės ir tyriausia meilė virsta skausmu..
BET VISADA IŠLIK ŽMOGUMI!!
Dabar klausykis įdėmiai.. net jeigu žuvys ims skaraidyti, o paukščiai plaukiot vandeny.. ir jeigu Sacharos dykumoj staiga kils sniego griūtis, ar užpustys lig kaklo sniegu.. net jeigu visos jūros išdžius, o žirafai staiga sutrumpės kaklas.. ir jeigu kaktusas sumanys apsikirpti ir liks be spyglių, o ežiukas taps blondinas, net jeigu ims kalbėti pingvino koja, o dramblys ims šokti gulbių ežerą.. net jeigu iš dangaus ims leistis maži žali padarai. Žinok, kad Tu man visada išliksi DRAUGAS..
Ko žmogui reikia, kad jis apsidžiaugtų? Reikia labai nedaug.. Reikia saulės šviesos kai lyja, reikia lietaus kai būna kaitra, reikia vienatvės, kai triukšmas aplinkui. Reikia minios, kai vienatvė slegia pečius.. Reikia labai nedaug.. Reikia dainos, kai tyla kambary spengia, kai skamba daina - reikia tylos, ak, kaip kartais reikia tylos.. Reikia draugo, kai priešai pakelia kumštį, reikia priešų, kad geriau įvertintum draugą. Reikia labai nedaug..
Man tiek nedaug tereikia, kad būčiau laiminga.. Tik vieno žodžio. Man tiek nedaug tereikia, kad būčiau turtinga.. Tik vieno skaičiaus. Man tiek nedaug tereikia, kad būčiau negyva.. Tik vieno žingsnio. Man tiek nedaug tereikia, kad galėčiau mylėti.. Tik vieno žvilgsnio..
Mielas mano drauge, tu visada mane supranti, kai man sunku.
Tu visada džiaugiesi, kai man linksma. Tu niekada nepalieki manęs nevilty.
Ačiū, ačiū labai. Nežinau net kaip ir atsilygint.
Galbūt atnešti ryto rasos? Nors labai sunku ją paimti.
Galbūt atnešti saulės šviesos? Bet neįsivaizduoju, kaip pakilti aukštyn.
Galbūt norėtum gražios mėnesienos? Tik kaip aš ją tepaimsiu..
Neįmanomų dalykų aš neįvykdysiu, bet dovanosiu tau meilę, draugystę..
Visa tai, kas mano širdelėje. Ką sukūrei tu, o ne gamta..
Reikia mylėti tam, kad jaustum, kad esi mylimas..
Reikia tylėti, kad isgirstum, nes tik taip gali įsiklausyti..
Reikia turėti draugų, kad nesijaustum vienišas..
Reikia tikėti savimi, nes tik taip gali tapti stipriausiu žmogumi pasaulyje..
Būti šviesos spinduliu kitiems, pačiam skleisti šviesą - didžiausia laimė, kurią gali pasiekti žmogus.
Draugystė - vienas žodis,
Ką reiškia ar žinai?
Tai reiškia esame draugai
Ir jais liksim amžinai.
Labai norėčiau pasakyti, kad tu esi tas žmogutis, kurį aš beprotiškai myliu.. Bet kažkodėl susilaikau, nepasakau tau to, kad ir kaip norėčiau. Nežinau, gal neturiu drąsos, gal paprasčiausiai bijau tavo reakcijos į visa tai. Atrodo, kad jau geriau tu būtum toli nuo manęs, nors ir nežinai mano jausmų tau. Kas žino kaip būtų, jei žinotum teisybę. Tikriausiai neištverčiau jei nutrauktum visus ryšius, nors jie dar tik bunda tarp mūsų. Žinau tik tiek, kad būtų nepakeliamai skaudu ir sunku..
Prisiminsi - ačiū,
Pamirši - na ir kas,
Gyvenime sutiksi
Dar daug tokių kaip aš!
Kai skausmas žiaurus
Tavo širdį suspaus,
Nesiskųski žmonėms,
Jie tavęs neužjaus,
O kai laimės žvaigždutė
Tau suspindės,
Nesigirki žmonėms,
Nes jie Tau pavydės.
Pašnibždėk, paklausk..
Galbūt išgirs?
Matai?
Tai siena dengia tavo širdį..
Nenori ji nieko įleist..
Todėl širdis meilės šauksmų negirdi..
Ji nori būti laisva..
Bet tuo pačiu ir geidžiama..
Atgaivinti ją gali tik aistra..
Panaši į saldų medų bičių nešamą..
O ją turi širdis maną..
Tai tikrai ne melas ar pašaipa..
Leisk paliesti tavo sielą..
Leisk pažadinti ją..
Savo nepakartojamą širdies liepsną..
Juk viską ką turiu, tai meilė tau skirta..
Ji tyra..
Ji karšta..
Ji miela..
Ji ypatinga..
Ji nesugriaunama..
Ji tik tai..
Tik tau pažadėta..
Gyvenimas ne taurė vyno,
Jo šukės laimės neatneš
Dėja mes kartais ir nežinom,
Kad laimę daužom į šukes..
Draugystė - laimės taurė,
Draugystė - pasaka žavi,
Draugystė - be jokios apgaulės,
Tuomet jinai tikrai graži.
Dažnai, mes, draugui sakom: Tu nerealus žmogus.. ir tada Jį idedam į “nerealaus Žmogaus - Draugo rėmus” pradedam vardint: Tu gražus, linksmas, draugiškas, šmaikštus. Bet argi toks yra nerealumas? Telpantis į rėmus? Manau apie kažką nuostabaus neįmanoma pasakyti tiek daug gražių žodžių! Galbūt pakanka tik žvilgsnio, kuris viską pasako? Todėl tokiam Nepaprastam Žmogui, kaip Tu, nieko nesakysiu, tik pažiūrėsiu į akis ir plačiai plačiai nusišypsosiu! Turbūt suprasi, kad esi svarbus Žmogus ir mylimas draugas..
Kodėl sunku ištarti MYLIU, kai tai savy jauti?? Kodėl laimė nusigręžia, kai ji jau taip arti? Kodėl pasaka pasibaigia knygos vydury?.. ir palieka gilų randą kažkieno širdy.. Kodėl pradėt užtenka tik akių kontakto, o užbaigt sunku, kai nerandi išeiti rakto..?
Rodos visko užtenka pasauly: tyro oro, giedro dangaus, vandenynų plačių, skaisčios saulės..
Tik maža mums vieno žmogaus, mums maža vienų šiltų rankų, vieno žvilgsnio ir lūpų tylių.
Mums mažoka širdies, kuri virpa, kad ištartų žodį myliu.. Mums mažoka gaivaus vieno šypsnio,|
Vieno vakaro meilei suprast.. Meilei būtinas kitas žmogus,
Nes be meiles nublanksta: saulė, oras, vanduo ir žmogus..
Ar žinai kas yra gražu ?
Gražu, kai lietus tyliai leidžiasi ir palietęs tavo pečius, slenka žemyn..
Gražu, kai pirmi saulės spinduliai perskverbia tavo kūna..
Gražu, kai vos tik gimęs vaikas atmerkia akis..
Gražu, kai visą naktį atsigulęs žiūri į žvaigždes..
Gražu, kai PABUČIUOJI MYLIMAS LŪPAS..
Gražu, kai DRAUGAI PASITINKA IŠSKĖSTOMIS RANKOMIS..
Gražu, kai JAUTIESI MYLIMAS..
Gražu net gi tai, ko mes visiškai nematome..
Žinai kodėl verta šypsotis?
Nes šypsena:
Ji nieko nekainuoja, bet daug ką sukuria..
Ji blyksteli akimirką, o atmintyje kartais išlieka visą gyvenimą..
Ji sukuria laimę, geranorišką aplinką ir yra slaptažodis draugams..
Ji yra poilsis pavargusiam, vilties šviesa nusivylusiam ir saulės spindulys nuliūdusiam..
Tu žvaigždutė, tu saulutė,
Tu draugužė nuostabi!
Te negesta šypsena
Iš tavo veido niekada. :)
Atradau naują jausmą..
Gal meilę, gal skausmą?
Nenoriu būt viena..
Noriu prisimint tave..
Kai buvome mes kartu..
Tarp ąžuolų didžių..
Kaip džiaugėmės kartu,
Kai skausmą iškęsdavome kartu..
Ar prisimeni tai,
Kaip pykdavomės dažnai?
Tada norėjau atsiskirti,
Numirti..
Bet susitaikę mes abu,
Eidavome pirkt ledų,
Nenoriu prarast tavęs,
Nenoriu būt vieną,-
Sakydavau aš tyliai,
O tu duodavai man ranką,
Ir pasakydavai,
Mes būsime ilgai kartu,
Mane tai nuramindavo,
O tu dar pridėdavai,
Net danguje..
Kartais nežinau kodėl, bet tavęs labai pasiilgstu. Pasiilgstu tavo šiltų rankų prisilietimo, nuo kurių per kūną bėgioja šimtai virpuliukų.. Pasiilgstu tavo karštų bučinių, nuo kurių suvirpa mano širdelė.. Pasiilgstu tavo šilto žvilgsnio žiurinčio man į akis.. Pasiilgstu tavo meilių žodžių, bei tavo žavios šypsenos..
Kaip liūdna ir sunku gyventi be draugų. Kaip gera ir smagu turėt tokių draugų kaip TU..
Turėk svajonę didelę kaip saulę, turėk svajonę plačią kaip dangus, turėk svajonę gražią kaip pasaulis, nes be svajonės tu nebūsi žmogus..
Jei tavos kojos nebūčiuotų šitos žemės, nereiktų ir manęs po šiuo dangum.. Naktim sapnuojasi tik tavo akys.. O ašaros pavirsta spindinčiu lietum.. Tu man brangus it saulės spindulėlis.. Ant delno snaigė tirpstanti pirma.. Tik dėl taves pražydo gėlės.. Tik dėl tavęs ir aš lyg šiol gyva..
Kaip gera turėti žmogų..
Kuris išklausys ir paguos..
Kai suklupsi nelaimėj padės..
Paduos ranką, kai Tau jos reikės..
Tik tikras draugas galės..
Priminti pamirštus žodžius..
Žodžius iš tavosios dainos..
Kuri skamba tavojoj širdy..
Tik tikras draugas nesmerks..
Už padarytas klaidas..
Tik jis mylės nuoširdžiai..
Tik jis niekada neišduos..
Pabudo pievos, gojai, miškas,
Taip gera širdyje pajaust tave..
Einu aš atvira širdim į viską
Ir nebijau aš atiduoti tau save.
Priglausk mane prie savo begalybės
Ir niekada nebepaleisk..
Ir kai bus gera iki beprotybės
PAVASARI - tu savo darbą atlikai!
Pavasari - myliu tave!
Jei tave įskaudins draugas - tu neverk.. niekas nevertas tavo ašarų.. tas kuris vertas - niekada tavęs neįskaudins.. tikri draugai nežeidžia.. jiems patiems skaudu, kai tau negera.. branginkim draugus, nes tik jie mums sukelia džiaugsmą..
Myliu Tave ir jaučiuosi laiminga vien tuo, kad Tu esi. Tikiu viskuo ką pasakai vien dėl to, kad tai pasakai Tu. Visada išsišiepus iki ausų vien dėl to, kad Tu esi. Ir niekada nebuvau tokia laiminga kol nesutikau Tavęs. Myliu Tave.
Draugystė tai lyg žvakės liepsna,
Kuri užgesta nuo kiekvieno pūstelejimo.
Prieš tave dar visas gyvenimas -
Nuotykiai, nauji draugai, svaja,
Mylėk gyvenime žmones ir stenkis,
Kad širdies liepsna neužgestų tavy!!
Tegu žiema, tau, būna vasara,
O šiaurės vėjas - muzika švelni.
Ne viskas blogas ir ne viskas pasaka.
Ką savo kelyje tu sutiksi,
Te būna visko, visko, ko žmogui reikia,
O, kad laimingas būtų reikia tiek nedaug.
Jei tu nori, kad sėkmė tave lydėtų,
Tu tyliai ją pašauk..
Tu sakai – tai tiesa – patikėsiu,
Bet ar negali tu meluot?
Juk dar prieš pora minučių
Žadėjai niekad neišduot.
Kartais nežinai kaip pasakyti draugui..
Kokia šiluma pajunti jį pamatęs..
Nežina kaip pasakyti jog nori būti visada kartu..
Nežinai kaip pripažinti, jog tau to draugo reikia..
Nes tu be jo, kaip be rankų..
Draugai, kas jie? Gal mažas spindulėlis tavo vaikystėje, gal mažos širdutės, kurios tave palaiko, gal tai kažkas, tau brangiausio, ko negali būti šiam gyvenime. Draugai tai tie žmonės, su kuriais yra beprotiškai malonu būti kartu, dėkokime, kad turime draugus! Brangiausiam draugui, tai TAU..
Būti tikru draugu..
Tai pamatyti dar nespėjusią pasirodyti draugo akyse ašarą..
Būti tikru draugu..
Žinoti kodėl draugui taip sunku..
Būti tikru draugu..
Pamatyti kai draugas įsimyli..
Būti tikru draugu..
Mylėti jį taip, kaip kiti jo nemyli..
Štai koks turi būti tikras draugas..
Būti tikru draugu
Žinoti kodėl blogai.
Žinoti kodėl blogai
Draugui labai gerai.
Pamatyti kaip draugas liūdės
Niekas gyvenime nepadės
Todėų būkim šalia draugų,
Nes mums labai smagu..
Vienintelio dalyko žmogus neįstengia pakeisti, pagerinti ir reformuoti - kaip tik to, kas jame didingiausia - meilės. Ji buvo pradžioje bus ir pabaigoje, gimė su pirmuoįu žmogiškosios širdies tvinksniu, išnyks su paskutiniu paskutiniojo žmogaus atodūsiu..
Kiekvieną naktį sapne aš matau tik Tave, Tavo rankos švelniai apkabina mane. Alsuoji į veidą ir tyliai snabždi, kad nori būti su manimi.. Kaip būna gera, kaj tai sakai, gaila, kad tikrovėj to nedarai..
Daug buvo tų, Kuriuos mylėt galėjau, Bet neišdegė širdies aistra. Ir dar kartą pastebėjau, Kad tokių kaip Tu daugiau nėra.
Tikram idealistui širdis nurodo ką reikėtų daryti, o protas pataria kaip tai padaryti..
Norėčiau Tau atnešti kupiną draugystės širdį,
Nors ji maža, bet telpa joje be galo daug!
Norėčiau Tau padovanoti giedrą ir žvaigždėtą naktį,
Atnešti virš jūros klykiančią žuvėdrą,
Bangų ošimą.. Gyvenimą paskirti Tau!
Tačiau, juk aš tik draugė Tau esu,
Ir draugiška širdim Tave myliu!
Gal žodąių tų mums per mažai,
Kurie sušildytų, paguostų.
Bet jie,- maži vandens lašai.
Pries žodžius, byrančius per skruostus.
Aš užmigau, kai buvo ruduo.
O pabudau, kada žiema.
Taip laikas teka kaip vanduo.
Bet tu vistiek esi šalia.
Kiek dar kartų miegosime lovoje, kol suprasim, kad tai - paskutinis mūsų miegas..
Kiek kartų pyksime ant draugų, už jų pastangas ir kišimąsi į mūsų gyvenimą..
Kiek dar kartų tarsime: “aš tave myliu”, kol jis praras savo prasmę ir nebeskambės taip įspūdingai, kaip pirmą kartą..
Kiek dar kartų mes kartosime juos, kol suprasime, kad tai - paskutinis kartas..
Kiek dar teks išgulėti lovų, kol surasime tą paskutinę: kur saugiausia, geriausia, patogiausia ir šilčiausia..
Kiek dar ištarsime žodžių, kol mūsų lūpos nutils per amžius.. Įdomu, kas tai bus per žodžiai?
Kiek dar kartų teks slėptis nuo savo baimių, kol jos mus apleis..
Kiek laiko mums duota šiame pasaulyje..
Kiek kartų mes galėsim ištarti: “aš laimingas”..
Kiek saulėlydžių išvys mūsų akys..
Kiek dar žmonių sužlugdysim arba padarysim laimingais..
Kiek dar susikursime svajonių, kurioms neužteks laiko išpildyti..
Kiek dar išmuš laikrodis dvylika kartų… Gal net nebespės..
Kiek dar kartų matysi žmones, kurie tau brangūs..
Kiek dar kartų tu pasibučiuosi iki paskutinio bučinio..
Kiek dar kartų tau teks sušlapti stovint lietuje, kol nebyliai užmigsi..
Kiek dar kartų žvelgsi į dangų, kol aplink taps tamsu..
Kiek dar kartų matysi besileidžiančią saulę, kol visiškai nieko nebegalėsi išvysti..
Kiek dar kartų nepastebėsi tokių gražių dalykų, į kuriuos dabar paprasčiausiai nekreipi dėmesio..
Tu iš manęs girdėjai šitiek žodžių.
Gražių,lyg vasaros naktis.
Tai tik dalis, ką tau parodžiau.
Ką gali mylinti širdis.