Pirmasis žmogus užfiksavęs žemės drebėjimus istorijoje buvo graikų filosofas Aristotelis, kuris 350 m. pr. Kr. pastebėjo nedidelius žemės virpesius. 1751 m. buvo sukurti primityvūs seismografai, o žemės drebėjimų priežastys nustatytos tik 1855 metais. Įdomus faktas tai, kad tarp 1900 ir 1949 metų per metus buvo fiksuojama vidutiniškai 1,08 didelio žemės drebėjimo, o nuo 1950 iki 1999 jau vidutiniškai po 1,64 didelio žemės drebėjimo per metus visame pasaulyje. Nuo 2000 iki 2004 metų įvykto 10 didelių žemės drebėjimų (vidutiniškai net 2,5 per metus). Remiantis šia statistika yra teigiama, kad žemės drebėjimai paskutiniaisiais metais dažnėja ir stiprėja. Tai patvirtina ir tas faktas, kad nuo 2004 metų jau spėjo įvykti du žemės drebėjimai, kurie patenka tarp 5 didžiausių ir skausmingiausių žemės drebėjimų per visą istoriją.
Įvykus žemės drebėjimui buvo pranešta, kad žuvo apie 10 tūkst. žmonių (tuo metu Turkmėnistanas buvo SSRS dalis), tačiau nauja nepriklausoma Turkmėnistano vyriausybė 1988 m. gruodžio 9 d. paskelbė, kad tikrasis aukų skaičius buvo 110 tūkstančių.
Per šį žemės drebėjimą Tokijo-Jakohamos regione visiškai arba dalinai sudegė ar buvo sunaikinti 381 tūkst. iš 694 tūkst. namų, todėl be Didžiojo Tokijo Žemės Drebėjimo pavadinimo ši stichinė nelaimė dar vadinama Didžiuoju Tokijo gaisru.
Per šį drebėjimą buvo sunaikintas didžiausias šiaurės vakarų tuometinės Persijos miestas. Paskutinįkart mirtinas žemės drebėjimas šioje vietovėje įvyko 1997 metais.
Per šį žemės drebėjimą sugriuvo beveik visi Longde ir Huining miestų pastatai. Žemės drebėjimas žala nusidriekė per 200 km žemės paviršiaus (nuo Lijunbu per Ganyanchi iki Jingtai miesto). Kai kurios upės buvo užtvenktos, o kitos pakeitė savo vagą.
Didžioji dalis Damgano (tuometinės sostinės), kaip ir aplinkinių rajonų, buvo sunaikinta. Per žemės drebėjimą žuvo apie 200 tūkst. žmonių
Taip pat buvo sužeista 300 tūkst. žmonių, 1,3 mln. liko be savo namų, visiškai sugriauti buvo 97 294 namai, o apgadinti net 188 383. Šis žemės drebėjimas vienaip ar kitaip palietė apie 3 mln. žmonių.
Trečias didžiausias žemės drebėjimas pasaulyje nuo 1900-ųjų ir pats didžiausias po 1964 metais įvykusio žemės drebėjimo Aliaskoje. Per šį žemės drebėjimą žuvo arba dingo be žinios 227,898 žmonės, o net 1,7 mln. gyventojų liko be savo namų.
Per šį žemės drebėjimą subyrėjo antro pagal dydį Sirijos miesto gynybinės sienos ir akmenys pradėjo byrėti į gatves. Alepo citadelė sugriuvo, užmušdama šimtus žmonių. Nors Alepas buvo didžiausia bendruomenė nukentėjusi nuo žemės drebėjimo – pasekmės galėjo būti dar skaudesnės..
255 tūkstančiai – tik oficialus žuvusiųjų skaičius. Kitais paskaičiavimais žuvusiųjų galėjo būti apie 655,000. Šio žemės drebėjimo pasekmės nusidriekė iki pat Pekino. Tai skaudžiausias žemės drebėjimas per paskutinius ketverius amžius ir antras per visą istoriją.
Žemės drebėjimo zonoje sugriuvo daugumos miestų sienos bei dauguma namų, žemėje atsivėrė plyšiai iš kurių tryško vanduo. Viename iš šaltinių rašoma: “Huaxian mieste sugriuvo visos miesto sienos, šventyklos, administraciniai pastatai, civilių namai, neliko nė vienos stovinčios sienos. Žuvo 60 procentų (kelios dešimtys tūkstančių) miesto gyventojų, dar tūkstančiai buvo sužeisti.”
