Karštos pažintysŠaltiniai: balsas.lt , technologijos.lt , delfi.lt
Sidnėjaus universiteto astrofizikai yra visai netoli didžiojo atradimo žvaigždžių, žinomų kaip raudonųjų milžinių, tyrinėjimo srityje. Astrofizikai ieško būdo stebėti milžinių branduolius, kad galėtų išsiaškinti kurios žvaigždės yra ankstyvojoje stadijoje, kurios jaunos ir kurios jau greit mirs.
Atradimas, publikuotas paskutiniame žurnalo Nature leidinyje, padarytas atliekant stebėjimus naudojant galingą NASA Keplerio teleskopą kosmosui stebėti, įžiebia naują šviesą žvaigždžių evoliucijoje, įskaitant ir mūsų saulę.
Popierinių leidinių autorius, Sidnėjaus universiteto profesorius Tim Bedding aiškina, jog „raudonosios milžinės yra išsivysčiusios žvaigždės, kurios naudoja vandenilio resursus savo branduolyje, kur vyksta termobranduolinė sintezė, todėl dega vandenilis aplinkiniuose sluoksniuose. Savo gyvavimo pabaigoje, raudonųjų milžinių branduoliuose pradeda degti helio dujos“.
Keplerio teleskopas kosmosui stebėti leido profesoriui Bedding ir jo kolegoms nuosekliai studijuoti žvaigždžių skleidžiamą šviesą iš šimtų raudonųjų milžinių beprecedentiniu tikslumu beveik metus, taip atveriant langą į žvaigždžių branduolius.
„Žvaigždžių paviršių ryškumo pokyčiai yra turbulentinio judėjimo jų viduje rezultatas, kas sukelia nuolatinius žvaigždžių drebėjimus ir garso bangas, kurios keliauja žemyn į žvaigždės vidų ir grįžta atgal iki paviršiaus“ sakė profesorius Bedding.
„Tam tikromis sąlygomis šios bangos sąveikauja su kitomis bangomis, įstrigusiomis žvaigždės helio branduolyje. Šių susimaišiusiu virpesių režimas ir yra žvaigždžių tam tikro gyvenimo tarpsnio supratimo raktas. Labai kruopščiai stebint virpesių savybes ir žvaigždžių ryškumą, mes galime pamatyti, kad kai kurios žvaigždės nebeturi vandenilio savo branduolyje ir jau degina helį, kas parodo, jog tai vėlyvoji gyvavimo stadija“
Jungtinių Valstijų Nacionalinio atmosferos tyrimų centro astronomas Travis Metcalfe toje pačioje Nature žurnalo temoje prideda priedą, kuriame išryškina atradimo reikšmę. Metcalfe lygina raudonąsias milžines su Holivudo žvaigždėmis, kurių amžius ne visada akivaizdus žiūrint iš išorės. „Tam tikromis žvaigždžių gyvavimo stadijomis, jų dydis ir ryškumas yra neįtikėtinai pastovus, net kai transformacijos yra giliai viduje“
Profesorius Bedding ir jo kolegos dirba asteroseismologijoje. „Tuo pačiu būdu, kuriuo geologai ,pasinaudodami žemės drebėjimais, tiria Žemės vidų, mes, pasinaudodami žvaigždžių drebėjimais, tiriame žvaigždžių vidinę struktūrą.“ aiškino profesorius.
Profesorius Bedding sakė: „Mes esame sujaudinti gautais rezultatais. Remiantis teoriniu modeliu, mes laikėmės tos pačios idėjos, jog žvaigždėse yra vos pastebimos virpesių struktūros ir tyrimai patvirtino mūsų modelį. Tai leidžia mums išskirti raudonąsias milžines, tad mes galime palyginti žvaigždes, kurios yra skirtingo evoliucijos lygio, tuo būdu, kokiu prieš tai negalėjome“.
PhD studentas Daniel Huber, dirbantis kartu su profesoriumi Bedding, pridūrė: „Tai parodo koks iš tiesų nuostabus yra Keplerio teleskopas. Pagrindinis teleskopo tikslas buvo surasti Žemei artimo dydžio planetas, kurios galėtų būti apgyvendintos, bet taip pat jis davė mums progą padidinti supratimą apie žvaigždes“.
