Karštos pažintysŠaltiniai: balsas.lt , technologijos.lt , delfi.lt
1932 metais, mokslininkų stebėjimų objektu tapo pirmoji antimaterinė dalelytė – pozitronas (arba kitaip antielektronas). Nuo tada mokslininkai stebėjo sunkesnes ir sunkesnes antimaterijos būsenas: antiprotonus ir antineutronus 1955 metais, taipogi antideuteronus, antitritonus ir antihelius-3 per du sekančius dešimtmečius. Pasiekimai greitintuvų ir detektorių technologijose leido sukurti antivandenilį 1995 metais ir antihipertritonį (keistąją antimateriją) 2010 metais. Šiuo metu mokslininkai su STAR pagalba Reliatyvistinių Sunkiųjų Jonų Greitintuve (RHIC) Nacionalinėje Brookhaven laboratorijoje pirmą kartą stebėjo dar viena antimaterijos formą : antimaterinio helio-4 branduolį, kuris yra sunkiausias iki šiol atrastas antibranduolys.
Antihelio-4 branduolys susideda iš keturių antidalelių: dviejų antiprotonų ir dviejų antineutronų. Kad galėtų stebėti naująją antimateriją, mokslininkai privertė vienas su kitu susidurti aukso branduolius milijardus kartų. Šie aukštos energijos susidūrimai sukūrė kvarko gluono plazmą, kuri yra karštą ir tanki materija susidedanti iš maždaug vienodo skaičiaus kvarkų ir antikvarkų. Kai plazma atšalo, ji virto hadrono dujomis ir išskyrė protonus, neutronus ir savo antidaleles. Iš viso šiose dujose mokslininkai pastebėjo 18 antimaterinių helis-4 branduolių, ko pakako, kad būtų įrodytas antihelio-4 egzistavimas.
Mokslininkai pabrėžė, kad antihelis-4 greičiausiai bus pats sunkiausias antibranduolys, kuri stebėjo paskutiniu metu. Jie numano, kad sunkiausio stabilaus antimaterijos branduolio, antihelis-6, sukūrimas yra neįmanomas su dabartine technologija.
